Vaizdingas žygelis Sapieginės kalvynais prasidės kylant Sapieginės eroziniu atragiu – natūraliausiu ir aukščiausiu iš keturių atragių, esančių Pavilnių regioniniame parke. 

Virš jūros lygio jo ketera iškyla net 203 metrus. Sapieginės atragio vidu dunkso tarpukariu Vilniuje kurtos gynybinių įrenginių sistemos liekanos – požeminiai bunkeriai, naudoti kaip slėptuvės ar karo amunicijos sandėliai. Šiuo metu Antakalnio požemiai tapę didžiausiomis šikšnosparnių buveinėmis. 

Toliau keliausime palei giliomis raguvomis link aukščiausios Rokantiškių kalvos, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Vilnių, leisimės sausąslėniais link vaizdingai beatsiveriančių Sapieginės "piliakalnių", aplankysime seniausią Sapieginės ąžuolą bei seniausią plačiaskarę Sapieginės eglę, pūškuosime į ypač statų Velnio kalną, ilsėsimės Saulės slėnyje, kur Saulė būna 365 d. per metus, gaudysime barsukus Barsukų tarpeklyje, besikiškiakopūsteliaudami kopsime į Bitininkų kalvą ieškodami laukinių bičių medaus, dar mūsų lauks senovinis Mildos dozuotas sveikatingumo takas, kerinčiais vaizdais garsėjantis Slidininkų kalnas, pakeliui link finišo pražygiuosime garsiąsias Našlaičių kapines, kur atrasti mūsų partizanų palaikai. Kopsime į pačias didžiausias įkalnes – dar vadinamas Sapieginės Everestu. Kai kurių ilgis siekia 100m, statumas – 50 laipsnių. Sapieginė nuo XVII a. pradžios priklausė kunigaikščiai Sapiegoms, iš kur ir kilo jos pavadinimas. Dabar ji džiaugsmą suteikia ne tik privilegijuotiems didikams, bet ir visiems žmonėms.Tad, lankomų objektų aibės ir veiksmo tikari netruks! 

 TRUKMĖ: Ilgasis maršrutas apie 3 val., trumpasis apie 2 val.

 ATSTUMAS: Įprastai apie 10 km , bet galime trumpinti pagal pageidavimą.

 APRANGA - pagal orą. Būtinai patogūs žygio batai neslidžiu padu. Maršrutas kalvotas ir nelygus.

Susitikimo vieta: Šilo g. prie Saulės slėnio. Koordinatės: -54.702003,25.326892

Pradžia 11.00 Turėkite užkandžių bei gėrimų sau ir draugui. Drausmingi keturkojai laukiami.