background

Naujienos

Verkių senkapių archeologiniai radiniai atgyja naujai (I dalis)2018-06-21

Verkių senkapių archeologiniai radiniai atgyja naujai (I dalis)

Jonas Basanavičius: „Visa mūsų tauta turėtų atminti ir pažinti praėjusį laiką... mes neužmiršime rinkti ir aprašinėti visokius lietuviškus senovės paminklus ir liekanas, iš kurių galima pažinti gyvenimą, būdą, darbą, senovišką mūsų senelių tikybą.“ („Aušra“, 1883 m.)

Manoma, kad pirmieji archeologiniai tyrimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje buvo vykdyti jau XVIII amžiaus pabaigoje, kai 1780 m. Verkiai tapo Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio nuosavybe, ir jo statytuose centriniuose rūmuose buvusi gausi ne tik meno dirbinių, bet ir archeologinių radinių kolekcija. Pirmieji aprašinėti archeologinius radinius Lietuvoje pradėjo broliai Konstantinas ir Eustachijus Tiškevičiai XIX a. viduryje. Jie laikomi Lietuvos archeologijos pradininkais.

Verkių dvaro sodybos teritorijoje įvairiu laikotarpiu vykdytų archeologinių tyrimų metu (XX-XXI a.) rasta gausybė archeologinių radinių, kurie saugomi Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve: kokliai, koklių fragmentai, buitinė keramika, stiklo dirbinių liekanos, keramikiniai, fajansiniai, geležiniai ir žalvariniai archeologiniai radiniai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija dėkinga Lietuvos nacionaliniam muziejui, Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus darbuotojams, kurie leido ne tik prisiliesti prie 700 metų amžiaus senienų, bet mielai papasakojo ir pristatė kiekvieną radinį.

Norėdami ir jus, mieli skaitytojai, supažindinti su Verkių senkapių archeologiniais radiniais, parengėme trijų straipsnių ciklą: XIII-XIV a. moters kapo turtingos įkapės, vyro kape rasti daiktai bei keramikiniai ir fajansiniai archeologiniai radiniai, rasti Verkių dvaro sodybos teritorijoje.

2008 metais vykdant Verkių senkapių tyrimus, atkastas XIII-XIV a. moters kapas su turtingomis įkapėmis: galvos, kaklo, juosmens ir rankų papuošalais. Moteris buvo palaidota su dailiu apgalviu, kurį puošė juosta, pagražinta žalvarinėmis plokštelėmis, aplink jas matosi spalvotų stiklinių ir kaulinių karoliukų eilė. Ant kiekvienos plokštelės įspaustas saulės ženklas.



Įkapėse rastas spalvotų stiklinių karoliukų vėrinys su viena kaurų kriauklele ir žalvariniu žvangučiu. Kauras (hindi kauri) – jūrinis moliuskas iš Cypraea genties. Kaurų kriauklelės randamos tropinėse Indijos ir Ramiojo vandenynų srityse. Kaurai dažniausiai būdavo naudojami kaip pinigai, papuošalai, amuletai, taip pat ritualiniais tikslais.

Moters riešus puošė dvi žalvarinės apyrankės, o pirštus – du žalvariniai žiedai.
 

Prie juosmens rasti trys simboliniai žalvariniai raktai.



Simboliniai raktai randami jaunų moterų įkapėse ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ir krikščionybės pradžioje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kokia simbolinių raktų reikšmė? Kodėl juos dėdavo į kapą? Kviečiame pamąstyti ir atsakymą rasti savarankiškai.

(laukite tęsinio)

Atgal

Naujienų archyvas